Psichikos sutrikimai persirgusiems COVID-19

Didelės apimties tyrimo metu nustatyta, jog net 20 proc. asmenų, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu, per 90 dienų yra diagnozuojamas psichiatrinis sutrikimas, rašo naujienų agentūra „Reuters“.Dažniausiai pasveikusiems COVID-19 pacientams nustatomi tokie sutrikimai, kaip nerimas, depresija, nemiga. Tyrimą atlikę Oksfordo universiteto (JK) mokslininkai taip pat nustatę didesnę demencijos (kognityvinės smegenų funkcijos sutrikimo) riziką. „Ekspertai jau anksčiau kėlė susirūpinimą, kad pasveikusiesiems po COVID-19 išauga psichinių sutrikimų rizika, o mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad tai yra tikėtina“, – sakė Oksfordo universiteto psichiatrijos profesorius Paulas Harrisonas. Viso pasaulio mokslininkams ir medikams būtina skubiai ištirti šių sutrikimų priežastis ir nustatyti, kokius gydymo būdus taikyti nuo psichinių sutrikimų po COVID-19, sakė P.Harrisonas. „Sveikatos apsaugos paslaugos turi būti pasirengusios suteikti slaugą, ypač žinant tai, kad mūsų tyrimo rezultatai veikiausiai sumažino būsimųjų psichiatrinių pacientų kiekį“, – tvirtino profesorius.

Psichiatrų teigimu, daugiau kaip metai pasaulyje siautėjant COVID-19 pandemijai, laikas prabilti ir apie nemigos pandemiją. Vis daugiau žmonių dėl šio nepageidaujamo naktinio svečio kreipiasi ne tik į šeimos gydytojus, bet ir į psichologus, psichiatrus.

Tyrimą aprašantis straipsnis buvo publikuotas žurnale „Lancet Psychiatry“. Jo autoriai analizavo 69 mln. JAV gyventojų elektroninius medicininius įrašus, tarp jų buvo 62 tūkst. pacientų, persirgusių COVID-19. Anot tyrėjų, veikiausiai panaši psichinių ligų išsivystymo rizika būna visame pasaulyje. Praėjus trims mėnesiams po teigiamos COVID-19 diagnozės 1 iš 5 pasveikusių pacientų buvo pirmą kartą nustatoma nerimo, depresijos arba nemigos diagnozė. Kitoms pacientų grupėms tokios pačios diagnozės tikimybė per tą patį laikotarpį buvo perpus mažesnė, tikina tyrėjai. Tyrimo autoriai taip pat nustatė, kad asmenims, anksčiau sirgusiems kokia nors psichine liga, buvo 65 proc. didesnė tikimybė, kad bus nustatyta COVID-19 diagnozė nei asmenims be psichinių sutrikimų. Tiesiogiai prie šio tyrimo vykdymo neprisidėję psichinės sveikatos ekspertai tvirtina, kad naujausi duomenys tik išplečia augantį kiekį įrodymų, jog COVID-19 gali paveikti smegenis ir psichiką, padidinant įvairių psichiatrinių sutrikimų riziką.

„Tikėtina, kad šiuo atveju susideda psichologiniai streso veiksniai, susiję su šia konkrečia pandemija ir fiziniai ligos poveikiai“, – sakė Londono universiteto koledžo (JK) konsultuojantis psichiatras Michaelas Bloomfieldas. Londono Karaliaus koledžo psichiatrijos profesorius Simonas Wessley sakė, jog atradimas, jog asmenims, kuriems nustatyti psichiatriniai sutrikimai, yra didesnė rizika susirgti COVID-19, atitinka panašius rezultatus, gautus tiriant kitus užkrečiamųjų ligų protrūkius. „COVID-19 paveikia ir centrinę nervų sistemą, tad gali tiesiogiai padidinti vėlesnių sutrikimų riziką. Tačiau šis tyrimas patvirtina, kad tai dar ne visas vaizdas: užsikrėtimo riziką didina prastesnė ligtolinė psichinė sveikata“, – sakė profesorius. JK psichinės sveikatos pacientų labdaros organizacijos SANE vadovė Marjorie Wallace sakė, kad jų organizacija pandemijos metu būtent tokią situaciją ir patyrė. „Mūsų pagalbos linijos susiduria su didesniu kiekiu pirmą kartą skambinančiųjų, kuriems prasidėjo psichinės sveikatos sutrikimai, o taip pat skambina daugiau žmonių, kurių ankstesnės baimės ir nerimo problemos sugrįžo ir sustiprėjo iki netoleruojamo lygio“, – sakė ji.

Straipsnį „Lancet Psychiatry“. žurnale galite perskaityti čia:

Bidirectional associations between COVID-19 and psychiatric disorder: retrospective cohort studies of 62 354 COVID-19 cases in the USA - The Lancet Psychiatry

Parengė Gyd.

Kęstutis Kuzmickas