pssc

SKIRTINGOS SPALVOS 10 LAIDA - Justės Arlauskaitės-Jazzu istorija (savižudybių prevencija)

Fri, 16 Jun 2023 05:59:40 GMT

Socialinė iniciatyva Skirtingos Spalvos pristato dešimtąją laidą ir jos pašnekovę – Justę Arlauskaitę-Jazzu. Šioje laidoje žinoma atlikėja kalbėjo apie emocinę sveikatą ir savižudybių prevenciją

Itin atvirame pokalbyje Justė pasidalijo įvairiomis gyvenimo patirtimis apie santykius su žmonėmis, vaikystėje išmoktas pamokas, ilgai trukusią kovą su priklausomybėmis, panikos atakomis, kelionę sveikimo link ir iš naujo užgimusią Justę, kuomet ant rankų pradėjo sūpuoti savo sūnų Majų. Kaip ir pati Justė laidos metu atviravo, kad gyvenime atlikėja save suprato kaip balsą, o kai jį staiga prarado, nebematė tikslo toliau gyventi, jautėsi nereikalinga nei sau, nei kitiems. Užtruko laiko save susirinkti ir suprasti, kad Justė nėra tik apie balsą. „Pradėjau remtis į kitus žmones, ieškoti pagalbos, kurios nėra gėda ieškoti, tai yra drąsa prašyti pagalbos ir eiti šviesos link“, – atvirauja Justė.

EPA 2023

Wed, 05 Apr 2023 07:08:04 GMT

Kovo 25-28 dienomis Paryžiuje vyko 31- asis Europos psichiatrų kongresas, kuriame dalyvavo du gydytojai psichiatrai iš mūsų centro.

Daug naujų tyrimų, gydymo metodų. Kiekvieną dieną buvo skaitoma po 2 pranešimus apie ADHD. Europoje šiam sutrikimui pastaruoju metu skiriamas didelis dėmesys.

Study finds anti-depressants actually change the structure of the brain

Mon, 27 Feb 2023 10:36:02 GMT

Scientists have made a startling discovery. According to a new study researchers presented at the 35th Annual European College of Neuropsychopharmacology in Vienna, certain anti-depressants can cause drastic changes in the brain. In fact, they may even be able to rewire brains affected by major depressive disorder.

Major depressive disorder, or MDD as I’ll refer to it from here out, is a mental health disorder that is characterized by persistent depressing moods, dark thoughts, and a general loss of interest in any activities. It can cause major impairment in the daily lives of people affected by it. Now, though, we may be able to treat it by using certain anti-depressants to change how the brain is wired.

In the past, researchers have found that anti-depressants and even behavioral therapy and electroconvulsive therapy just don’t work for everyone that suffers from MDD. However, a group of researchers in Germany are now claiming that anti-depressants can change the brain structures themselves. However, they aren’t sure how long those changes will remain.

Past studies have found that serious bouts of depression are often associated with a change in the volume of gray matter and white matter found within the brain. Each type of brain matter is associated with different functions of the body, and any changes in them can drastically change how our brains react. As such, being able to change the brain’s structure with anti-depressants is huge.

And, if we can prove that there is a strong link between the structure of the human brain, and how depressive thoughts function, then it could help improve how we diagnose and treat things like MDD. Right now, though, many disagree on whether that link is consistent or strong enough to utilize in diagnosing and treating disorders like MDD. Researchers in Germany believe it is, though.

In an experiment, the researchers found that out of 109 patients with MDD, the greatest changes in their symptoms came based on how much the anti-depressants and other treatment options changed their brain structures. They also compared the brains of the patients with MDD to those of “healthy” individuals without the disorder.

“We were surprised at the speed of the response,” psychiatrist Jonathan Repple said in a statement . Repple also says that they don’t have an explanation for how or why these changes in the brain take place, or even how anti-depressants and other treatments make those changes.

There are a lot of factors that can come into play when we’re talking about depression. For instance, the amount of daylight you get each day can change your mood drastically. And even being left-handed can increase your chance of mental disorders like MDD. Additionally, some anti-depressants , like a special nose spray, can work faster at causing those changes in the brain.

But, if we can better understand those changes, perhaps we could discover new ways to treat disorders like MDD.

https://bgr.com/science/study-finds-anti-depressants-actually-change-the-structure-of-the-brain/?bgr-partner=flipboard

The top doctor at a $2.7 billion pharma company developing a new depression drug says we may be 'on the cusp' of a new wave of mental-health treatments

Mon, 27 Feb 2023 10:26:59 GMT

Years ago, Big Pharma had all but left psychiatry behind. Having undertaken large, disappointing failed trials they had hoped would lead to new and profitable treatments, big companies folded up their ambitious plans .

But smaller biotech companies continued to plug away at research and development, hoping to create better treatments .

And now, their labor may be paying off.

That's according to Laura Gault, the chief medical officer at Sage Therapeutics, a Massachusetts-based company working to develop a new antidepressant drug, called zuranolone. The company recently asked US regulators to approve the drug as a treatment for people with postpartum depression and major depressive disorder, citing data that the drug improved symptoms of those disorders in patients.

"Psychiatry is really on the cusp of having novel medicines that are really effective and work in different ways from what we've had," Gault said.

Laura Gault, the chief medical officer at Sage Therapeutics. Sage Therapeutics

Gault said that as a result of the research mental-health professionals have conducted over the past few years, we now have a more sophisticated understanding of depression and other psychiatric disorders. These advances in science, she said, can now be translated to clinical trials.

"It's really exciting to see and I'm really hopeful that in the next five to 10 years we're going to see a resurgence of novel approaches, new treatments, and effective treatments for patients with psychiatric disease," she told Insider.

Sage is developing zuranolone through a partnership with the biotech company Biogen. Last week, the companies announced that the Food and Drug Administration is set to make a decision on whether to approve the treatment by August 5.

Sage's stock has climbed 7.9% in the past 12 months, giving the company a market value of about $2.7 billion.

Unlike most other antidepressants, zuranolone is designed to be taken for a short period of time

In trials, zuranolone has improved symptoms of major depressive disorder and postpartum depression. The drug is designed to be an episodic treatment, which means patients take the pill once a day for two weeks, and then stop.

Most antidepressants on the market today are thought to work by boosting the activity of neurotransmitters , or chemical signals in the brain that affect mood and emotions. Zuranolone works differently. Instead of affecting neurotransmitters, the drug affects the GABA-A receptor in the brain, which may play a role in depression.

Zuranolone has been tested across seven trials for both major depressive disorder and postpartum depression. While a late-stage trial to test the drug in MDD patients failed in 2019, a similar study in 2021, called WATERFALL, showed the drug helped to improve depression symptoms compared to a placebo.

If approved, zuranolone would join a crowded marketplace of generic antidepressants. Chris Benecchi, Sage's chief business officer, said that despite the competition, he believes zuranolone will be an attractive option, especially for patients whose current treatment regimen isn't working. About one-third of people who try antidepressant treatments don't get better.

"The more rapidly we can intervene and help a patient get to a response and remission, the better the long-term outcomes for that patient," Benecchi said. He declined to say how much zuranolone will cost.

An episodic treatment could make 'a huge difference in the lives of patients'

Sage Therapeutics is developing a new antidepressant that the FDA could approve as soon as August. Sage Therapeutics

Some analysts have noted there are still open questions around how long the effects of the drug could last and what dose of the drug may work best for patients.

William Blair analysts said in a Feb. 6 note that the "marginal benefits" that zuranolone showed in trials may limit the drug's appeal for patients, compared to existing treatments.

In a late-stage study, researchers tracked 489 patients — whose depression symptoms improved with zuranolone — for a year. They found that about a quarter of the patients needed one additional course of treatment, and 30% needed three or more courses.

The researchers used two common tests to determine whether a participant was becoming depressed again and needed another course of treatment.

Sage said the median time that patients underwent a repeat course after their initial treatment was 135 days. Gault added that for participants who received a higher dose of zuranolone, the median time for retreatment extended to 249 days.

Gault said that undergoing a two-week treatment and having those effects last for months before receiving an additional course of therapy "makes a huge difference in the lives of patients."

www.businessinsider.com/zuranalone-sage-therapeutics-biogen-postpartum-depression-treatments-2023-2

Smoking too much cannabis causes dopamine deficits in the brain

Fri, 29 Jul 2022 11:36:22 GMT

There’s no doubt that getting high can make you do some pretty dumb stuff, although the scientific community remains split over whether or not smoking too many joints causes lasting cognitive impairment. The latest research into this controversial subject has found evidence of a connection between excessive cannabis use and decreased dopamine levels in the brain, which could in turn lead to memory, attention, and problem-solving deficits.

Dopamine is a neurotransmitter that plays a key role in the brain’s so-called reward center, and is released in response to pleasurable stimuli like eating cake, having sex, and taking drugs. This is what makes many drugs so addictive (and cake so irresistible), although research suggests that excessive use of these substances causes a dopamine imbalance, with lower concentrations of the chemical being released in parts of the brain such as the striatum.

Importantly, dopamine deficits in the striatum have been associated with reduced cognitive performance . Given that THC – the active ingredient in cannabis – is known to stimulate dopamine neurons throughout the brain, lead researcher Anissa Abi-Dargham explained that “it is important to look more closely at the potentially addictive effects of cannabis on key regions of the brain.”

To do so, she and a group of colleagues used a technique called positron emission tomography (PET) to examine the levels of dopamine released in the striatum of 11 cannabis-dependent people after receiving a dose of oral amphetamine, which stimulates the brain to release the neurotransmitter. The results – which are published in the journal Molecular Psychiatry – indicate that, compared to non-dependent subjects, these participants did indeed exhibit reduced dopamine levels.

To explore the impact of this finding, the researchers then subjected all participants to a series of tests designed to assess their cognitive functioning. Those with cannabis dependence achieved worse scores for memory and attention than non-dependent participants, leading the study authors to comment that “lower dopamine release may contribute to the negative functional impact of chronic cannabis users.”

However, the researchers also point out that they “cannot show a causal relationship” between cannabis use and dopamine deficit, explaining that they can’t be sure “whether decreased dopamine was a preexisting condition or the result of heavy cannabis use.”

Taking their investigation a step further, the study authors also measured levels of another neurotransmitter called glutamate in a brain region called the hippocampus. In schizophrenics, elevated glutamate levels in this part of the brain are known to negatively affect dopamine levels, resulting in a number of psychopathological symptoms.

Given that a link between excessive cannabis use and schizophrenia has previously been suggested, the researchers hypothesized that the dopamine deficits experienced by regular stoners may be modulated by glutamate, thereby confirming this link. However, they did not detect any signs of glutamate imbalances in the hippocampus, and therefore found no evidence of any connection between weed smoking and schizophrenia.

While the results of this research are not entirely conclusive, they do shed light on some of the potential dangers of excessive cannabis use, suggesting that it may be better to just stick to cake.

https://www.iflscience.com/smoking-too-much-dope-causes-dopamine-deficits-brain-35149?fbclid=IwAR1g9rJ6K4mAuGBD0mc7gl_eVEAw0j57i7fp2NNfAw6VcAZtnu77zPa0VAU

Study Suggests ADHD Drugs Could Treat Alzheimer’s Symptoms

Mon, 25 Jul 2022 11:37:11 GMT

Key Takeaways

Researchers suggested that ADHD medications may alleviate some symptoms of Alzheimer’s disease.
The drugs specifically helped improve cognition and apathy in Alzheimer's patients.
Repurposing drugs could speed up the approval process and reduce the costs of having to develop an entirely new medication.

Treatment options for Alzheimer’s disease are limited, but new research suggests that medications for attention deficit hyperactivity disorder (ADHD) may treat certain symptoms of Alzheimer’s.

An analysis published in the Journal of Neurology Neurosurgery & Psychiatry reviewed 19 clinical trials on the use of noradrenergic drugs—often used to treat anxiety, depression, and ADHD—in people with neurodegenerative disease.

Researchers found that these drugs can improve general cognitive performance and apathy, the most common neuropsychiatric symptom in Alzheimer’s patients.

Michael C. B. David, the lead author of the study and a clinical research fellow at Imperial College London, said that current Alzheimer’s treatment only has “modest effects on symptoms.”

Since existing research suggested that changes in Alzheimer’s patients first occur in the brain’s noradrenergic system, which regulates alertness and arousal, David and his team wanted to look into the effectiveness of the drugs that are designed for this system.

The noradrenergic system affects the attention span in people with ADHD, David explained. “Patients with Alzheimer’s disease also struggle with attention, so we predicted this might be improved with these drugs,” he said.

Limited Treatment Options for Alzheimer’s Disease

Currently, treatments exist to delay or manage certain symptoms of Alzheimer’s, but there is no cure.

Cholinesterase inhibitors, including Aricept (donepezil), Exelon (rivastigmine) , and Razadyne (galantamine), are approved to treat Alzheimer’s symptoms. These drugs may help stabilize or improve brain functions and delay the progression of symptoms for some patients.

Aduhelm (aducanumab) is the only FDA-approved drug that targets the underlying cause of Alzheimer’s rather than its symptoms only. But Aduhelm is controversial : Some experts have argued that the clinical data didn’t actually show the drug helped slow cognitive decline, and the medication comes with the risk of serious side effects, such as brain swelling or bleeding.

Megan Maroney, PharmD , a clinical associate professor at the Ernest Mario School of Pharmacy at Rutgers University, told Verywell that in the early stage of Alzheimer’s, some of the cognitive functioning is “quite similar to what we see in an individual with ADHD, including difficulty with attention and short-term memory.”

Maroney added that the noradrenergic drugs reviewed in the study are “sometimes used off-label for depression in elderly patients,” so it makes sense that they might be useful for Alzheimer’s patients as well.

The current standard of care for Alzheimer’s is to “prevent further decline in cognition, not necessarily to improve it,” according to Maroney. “If we can find a medication that safely and effectively improves functioning, that would be a big step,” she said.

The Potential Benefits of Repurposing ADHD Drugs for Alzheimer’s Disease

Amit Sachdev, MD , director of the division of neuromuscular medicine at Michigan State University, said that “the most important consideration is how a drug works rather than what it is approved for” as treatment options for Alzheimer’s are limited.

“Many medications are initially improved for an easily measurable and relatively well-understood disease. As the brain is better understood, existing medications are often repurposed,” Sachdev said.

If ADHD drugs were to be approved for use in Alzheimer’s patients, the process would be much faster than designing a new drug, Maroney noted.

“Studying a brand-new medication can take years and years of development and study, which also carries a significant cost burden,” she said. “If we can repurpose a medication that is already on the market, we can start using it in patients much more quickly. It would simply be a matter of studying it for safety and efficacy in this target population. We’d already have a massive head start.”

What This Means For You

A new study showed that ADHD drugs might improve cognitive abilities and apathy in Alzheimer’s patients. However, more research is needed to see if they could be added to the arsenal of drugs to treat Alzheimer’s disease.

https://www.verywellhealth.com/adhd-drugs-for-alzheimers-disease-5705808

Micronutrients Show Benefit for Children With ADHD and Emotional Dysregulation

Tue, 12 Jul 2022 06:16:14 GMT

Children with ADHD and emotional regulation disorders who consumed a micronutrient formal made of essential minerals and vitamins were three times more likely to show improvements in symptoms compared to those who did not consume the formula.

A study in the Journal of the American Academy of Child and Adolescent Psychiatry (JAACAP) reports children with ADHD and emotional regulation randomized to take a micronutrient formula were three times more likely to show symptomatic improvement on blinded clinician ratings, compared to those in the placebo group (54% versus 18%) .

The micronutrient formula, consisting of all known vitamins and essential minerals, was administered for eight weeks.

“Supplementing with all known vitamins and essential minerals, at doses between Recommended Daily Allowance and Upper Tolerable Limit, may improve mood and concentration in children with ADHD and emotional dysregulation,” said lead author Jeanette Johnstone, PhD, Assistant Professor, Department of Child and Adolescent Psychiatry, Oregon Health & Science University and Helfgott Research Institute, National University of Natural Medicine.

“These findings, replicating results of a previous randomized trial of micronutrients in children with ADHD conducted in New Zealand, confirm that supplementation with a broad range of nutrients may benefit some children. These findings may offer guidance to doctors and families seeking integrative treatments for their children with ADHD and related emotional dysregulation,” Dr. Johnstone noted.

The triple-blinded study enrolled 135 medication-free children and their parents at three sites (Portland, Oregon; Columbus, Ohio; Alberta, Canada) and randomized participants to either micronutrient or placebo capsules for eight weeks. Three-quarters of the participants were adherent to the study protocol.

The intervention was well-tolerated, with no significant differences in adverse events between the micronutrient and placebo groups, or safety concerns based on blood and urine tests.

Parents, children and clinicians were blinded to treatment allocation and were not able to guess assignment better than chance.

In addition to behavioral and emotional benefits, children taking micronutrients grew 6mm more in height than those taking placebo after adjusting for baseline height.

“The growth finding, also a replication from the previous child micronutrient study, is particularly encouraging, as height suppression is a concern with first-line ADHD medication,” Dr. Johnstone added.

In contrast to clinician ratings, parents, who were also blinded to their child’s treatment allocation, reported significantly improved behavior that was equal in both the micronutrient and placebo groups, with no significant between-group differences, highlighting the importance of blinded clinician ratings.

https://neurosciencenews.com/micronutrients-adhd-20472/

Psichologinė pagalba krizes išgyvenantiems žmonėms

Tue, 14 Jun 2022 09:58:50 GMT

Krizinis laikotarpis kiekvieno žmogaus gyvenime – tai laikas, kuomet tvarkytis su sudėtingais, sukrečiančiais įvykiais ir išgyvenimais nebepakanka iki tol turėtų asmeninių resursų, prarandamas saugumo, kontrolės jausmas. Galimybė dalintis išgyvenimais ir patirtimi padeda atgauti emocinę pusiausvyrą.

Jei jaučiate, kad šiuo nelengvu gyvenimo laikotarpiu jums yra reikalinga psichologinė parama ir konsultacija su psichologu – kviečiame kreiptis į „Krizių įveikimo centrą“.

· Teikiame individualias psichologo konsultacijas gyvai, per Skype, Messenger ir telefonu.

· Pirmoji konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos.

· Konsultacijos teikiamos centro darbo valandomis: pirmadieniais-penktadieniais 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val.

· Daugiau informacijos rasite čia: https://krizesiveikimas.lt

How a Physician Treats ADHD with Combination Therapy

Thu, 12 May 2022 07:52:49 GMT

ADHD combination therapy, using a stimulant and a non-stimulant to reduce symptoms of attention deficit hyperactivity disorder, can improve behaviors with fewer side effects. Here, an ADHD physician explains the science and method behind treating patients with combination therapy

When people ask me about the latest, greatest ADHD medication, my answer often disappoints them. “I don’t know which medication is right for you,” I say, “but I know how to help you find the right one(s).”

I discovered “combination therapy” by accident. The term refers to using a stimulant and a non-stimulant to reduce ADHD symptoms. There were no lectures in medical school on this therapy and no studies of it yet, in 2000, when I started my ADHD practice. I learned about it from my patients, who noticed that it did a very effective job of helping them manage symptoms.

In 2003, a very different ADHD medication , called a non-stimulant, was released. It was named atomoxetine ( Strattera ), and it promised to be the best medication ever. On paper, that is. Early reports seemed to promise positive and consistent effects, without the medication wearing off at 5 p.m., sleep problems, growth or appetite suppression, and monthly calls for a new prescription.

In my practice, we couldn’t wait to try it. We asked 35 parents to do a cross-titration study. Thirty-five children took half their stimulant dosage plus half the atomoxetine target dosage for two weeks, then they switched to taking only atomoxetine. This was done in recognition of the fact that atomoxetine effects need time to accrue.

We guessed that half of our patient families would prefer the new medication, but, once again, patients taught us something that the research had failed to predict. Half of them asked us to continue both medications. We decided to believe the patient reports and continue this novel therapy, even though there were no studies available to support this practice at the time.

[ Take This Test: Do I Have ADHD? ADD Symptoms in Adults ]

The combination therapy patients continue to do very well. Most decreased their stimulant dosages substantially. Side effects were fewer than those for patients who were taking only stimulants. Waking up was less torturous and the process of getting ready for school was smoother. Family life was better, without the meltdowns that many families accept as “normal” as stimulants wear off.

In 2006 I talked with Timothy Wilens, M.D., who was doing a study of combination therapy at Harvard ’s neuro-psychopharmacology study center. They were using high-dose combination therapy with atomoxetine (Strattera) and OROS-methylphenidate ( Concerta ). The results were mind-boggling. Patients who completed the study had remission-level responses— (SSRs) of more than 90 percent. Dr. Wilens’s patients weren’t just a bit better; their ADHD symptoms were gone and their attention was normal.

The dosages of medication required to obtain these results caused intolerable side effects in many of the patients. This is a common issue in dose-optimization studies, because participants are asked to tolerate side effects in order to measure the best improvement technically possible.

Dr. Wilens was using high doses of both medications in his study, but my combination patients were on much lower dosages, and we were not seeing an increase in side effects. Elias Sarkis, M.D., and I published data from our practices in a 2015 study , which showed what most subsequent studies have shown — side effect rates were the same for combination therapy and monotherapy.

[ Get This Free Download: The Ultimate Guide to ADHD Medication ]

Most adult patients in my practice who take extended-release stimulants need average to high dosages to achieve optimal symptom reduction. They typically report eight to 10 hours of medication benefit, and most require short-acting supplements to treat their evening symptoms. In contrast, most patients on combination therapy take low- to moderate stimulant dosages, and report duration of benefits of more than 12 hours.

Better ADHD Symptom Control through Combination Therapy

In the past, when a stimulant medication gave only partial benefit at standard, FDA-approved dosages, it was common to continue titrating to higher dosage ranges. After years of experience with combination therapy, I rarely use these dosages. If a stimulant does not address symptoms at standard dosages, it usually makes more sense to treat remaining symptoms with a second medication. Here are examples of how combination therapy worked for two patients of mine:

Heidi is a 28-year-old working mother with ADHD-C. I treated her with 72 mg/day MPH-ER (Concerta). Her organization and attention improved, but she still experienced impairing symptoms during the workday — difficulty completing work and poor frustration management. Her ADHD-RS (rating scale) symptom score was 32, and her symptom score reduction (SSR) was 25 percent. The medication’s effects wore off by 6 p.m. At home, family life was difficult, and she was dissatisfied with her parenting. She had nothing left for her children. So we changed her treatment plan: I decreased MPH-ER Concerta to 54 mg/day and added atomoxetine (Strattera) 40 mg/day.

At Heidi’s one-month visit, her symptom score decreased to 14, and her SSR increased to 65 percent. She had much better symptom control in the evening during family time. She felt less anxious. We talked about further reducing her stimulant dose. I decreased Concerta to 27 mg/day and increased atomoxetine to 60 mg/day.

At Heidi’s next six-month visit, she reported that her symptom reduction was very good in the evening. Stimulant effects declined much more gradually, and she couldn’t pinpoint when they wore off. Her ADHD-RS score was 10, and her SSR 80 percent. Her supervisor had noted several improvements on her latest performance review at work. Family life was better when she got home from work, although still a challenge. Heidi has taken that combination for several years without loss of effectiveness.

Better Side Effect Profile with ADHD Combination Therapy

Side effects are the most common reason people with ADHD skip or stop their stimulant medication. “The effects are great during the week, but I have to relax and catch up on my sleep on weekends,” says my patient Eugene. “Some days, I just don’t want medicine that makes me feel like getting something done every minute.”

Eugene is a 20-year-old college student who has gotten decent grades since starting treatment during his freshman year. He was taking 40 mg of Adderall XR , and it helped him focus in class. He needed a 10 mg “booster dose” of amphetamine in the evening to help him do homework. His typical day started at 10 a.m. and ended at three or four the next morning. With ADHD treatment, his rating scale symptom score improved from 46 to 20, and his GPA improved from 1.5, in his first semester, to 2.8 in his sophomore year. Coaching had improved his study habits, but procrastination and end-of-semester cram-fests were still there. He disliked “the feeling of being medicated.”

I changed his treatment plan by adding 40 mg of atomoxetine and decreasing Adderall to 30 mg. I did this over the summer, because he was worried that his grades would fall on the new treatment plan.

At his one-month visit, his rating scale symptom score dropped to 15, and his symptom score reduction shot up to 67 percent. He didn’t feel the need to skip his medication on weekends, and took it every day, “unless I slept in too much.”

I switched Eugene to 50 mg of lisdexamfetamine ( Vyvanse ) and continued atomoxetine 40 mg. (There is only 20 mg of amphetamine in this dose of Vyvanse, so it represents a two-thirds reduction in his stimulant dosage.)

When I saw Eugene at his next six-month visit, his rating scale symptom score had dropped to 12 (SSR 74), and his GPA for the fall semester went up to 3.2. In addition, Eugene had finished some papers ahead of time (for the first time in his life) and he didn’t have to stay up all night cramming for his finals. He was able to take his medications every day. “I feel like myself now, not like the medication is driving me.”

Issues or Problems with ADHD Combination Therapy

Not everyone improves as much as Heidi and Eugene. Combination therapy is often more expensive than using one medication, although stimulant dose reduction sometimes balances the cost of taking the second medication.

In addition, trials to select and fine-tune the second medication can be challenging for providers. I use atomoxetine, but other practitioners add guanfacine, bupropion, and antidepressants to a stimulant, all of which can be effective.

Dr. Anthony Rostain, Professor of Psychiatry and Pediatrics at the University of Pennsylvania , and co director of the Penn Adult ADHD Treatment and Research program, for instance, says he often uses alpha- agonists, like guanfacine or clonidine, to treat children and adults. “These [non-stimulants] work around the clock and can counteract some of the side effects of the stimulants. They’re also very good for other symptoms like anxiety or reactivity.”

Some prescribers may not be aware of combination therapy, and others may be uncomfortable about it, as I was initially. It is important to do a trial if you think it may help. A trial of combination therapy is not a decision to treat. It’s just a trial to see if better is possible.

“The important thing to keep in mind if you’re combining agents”, Rostain says, “is to be sure that the patient understands how to use each one, how to dose each one. Make sure they understand the inherent challenges they’re going to face, and to make sure you’re paying attention to the side effects that might emerge from the combination of stimulant and nonstimulant.”

[ Your Free Download Here: 9 Rules for Using ADHD Medications Safely and Effectively ]

Oren Mason, M.D., is a physician at Attention MD in Grand Rapids, Michigan. He speaks on ADHD to professional and lay audiences, is a consultant on medication safety, and a researcher.

Šaltinis: Nuoroda

Suaugusieji skirtingai išgyvena dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą. Ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Mon, 11 Apr 2022 12:38:39 GMT

Daugeliui žmonių, turinčių dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD), diagnozė nustatoma tik tada, kai jie tampa suaugusiais. Suaugusiame amžiuje simptomai gali atrodyti šiek tiek kitaip nei vaikystėje.

Svarbu žinoti, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad žmonės galėtų gauti paramą, padėsiančią geriau suprasti save ir išnaudoti visas savo galimybes.

Žmonės, įskaitant kai kuriuos gydytojus, gali nežinoti apie suaugusiųjų ADHD ir apie tai, kaip simptomai gali keistis žmogui vystantis ir augant. Siekiame tai pakeisti kurdami Australijos ADHD gaires, pagrįstas įrodymais, kurios yra atviros atsiliepimams.

Vykdomosios funkcijos:

ADHD yra neurologinio vystymosi būklė, paveikianti smegenų vykdomąsias funkcijas, pavyzdžiui, gebėjimą sutelkti ir išlaikyti dėmesį, planuoti ir organizuoti bei kontroliuoti save.

Šia liga serga maždaug 6–10 % vaikų ir tai yra dažniausia neurologinio vystymosi būklė vaikystėje. Nepaisant to, daugelis ADHD sergančių žmonių, dėl įvairių priežasčių, vaikystėje nediagnozuojami. Pasitaiko, kad vaikams augant jiems tinkamoje aplinkoje simptomai nebūna akivaizdūs.

Pavyzdžiui, jei vaikus domina ir motyvuoja akademinės temos, jie gali sutelkti ir išlaikyti savo dėmesį mokykliniams darbams. Taip pat jie gali turėti aukštus intelektinius gebėjimus, o tai reiškia, kad jiems reikia minimalių savarankiško mokymosi pastangų, kad gautų gerus pažymius mokykloje. Tačiau vaikai gali turėti ir vien tik nedėmesingumo simptomus, pvz., nuolat svajoti, sunkiai susikaupti atliekant užduotis grupėje ar savarankiškai. Šie požymiai gali būti mažiau pastebimi nei hiperaktyvūs- impulsiniai simptomai.

Sunkumas sutelkti dėmesį yra vienas iš pagrindinių ADHD simptomų vaikystėje. Tai gali pasireikšti kaip mokytojo neklausymas ar nurodymų pamiršimas, namų darbų neatlikima, daiktų pametimas mokykloje ir netvarkingumas.

Vaikams, turintiems hiperaktyvių-impulsinių simptomų, gali būti sunku ramiai sėdėti per pamokas mokykloje ar valgant prie stalo namuose, jie gali būti triukšmingi ir šnekūs, pertraukti kalbančius žmones, jiems sunku išlaukti savo eilės kalbėti.

Suaugusiųjų ADHD gali atrodyti kitaip:

Suaugusiame amžiuje simptomai taip pat gali pasireikšti, tačiau dažniau jie būna vidiniai ir ne tokie akivaizdūs.

Neturi laiko sustoti.

Užuot laipioję, bėgioję ir akivaizdžiai hiperaktyvūs, suaugusieji gali jausti vidinį neramumą. Jiems gali būti sunku atsipalaiduoti, jų protas yra nuolat užimtas. Jie gali jaustis tarsi skatinami visada ką nors daryti ir stengtis nuolat būti produktyūs. Toks žmogus net per atostogas negali atsipalaiduoti ir turi būti užsiėmęs veikla.

Kompetetingi, paskui kurį laiką pervarge.

Suaugusieji gali patirti laikotarpių, kai jie yra labai kompetentingi, organizuoti ir tvarkingi, kad kompensuotų savo ADHD simptomus. Tačiau po to paprastai seka periodai, kai jie jaučiasi sutrikę, pavargę ir nebegali atlikti savo darbo. Šis pervargimo laikotarpiai, kurie gali trukti kelias dienas, jie atsiranda dėl papildomų pastangų, reikalingų norint tapti kompetentingais, kai žmogus turi ADHD.

Stiprus delsimas.

Dėl delsimo ir darbų atideliojimo suaugusieji turintys ADHD, gali patirti nesėkmes universitete (blogi pažymiai, egzaminų neišlaikimas). Jiems taip pat gali būti sunku laiku atlikti darbo projektus bei užduotis. Atidėliojimas gali turėti įtakos namų ruošos darbams, buitinėms pareigoms, pvz., suaugusieji, turintys ADHD, gali pamiršti sumokėti svarbias sąskaitas, komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, kreditinių kortelių sąskaitas, ir pan. Atidėliojimas iki ekstremalaus laipsnio – toks, kad dėl artėjančio termino paskutinę akimirką reikia viską padaryti “per naktį” – yra įprastas požymis turintiems ADHD.

Prastas laiko pojūtis

Turintiems ADHD gali būti sunku numatyti, kiek laiko užtruks, todėl jie dažnai vėluoja, planuodami savo savo laiką neatkreipia dėmesio į detales, tokias kaip transporto kamštis, kavos sustojimas ar kt.

Skamba pažįstamai?

Daugelis iš mūsų kartais patiria situacijų, kai jaučiamės arba elgiamės taip, kaip aprašyta aukščiau. Kai pasitaiko daug tokių atvejų ir tai sukelia didelį neigiamą poveikį įvairiose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, mūsų gebėjimui mokytis, dirbti, bendrauti, rūpintis namais, arba sukelia neigiamą požiūrį į save, gali būti aktualu apsvarstyti ADHD diagnostikos galimybęs.

Pastaruoju metu visuomenė daugiau žino apie suaugusiųjų ADHD, įskaitant socialinę žiniasklaidą ir svetaines, kuriose žmonės aprašo savo patirtį. Tai padidino suaugusiųjų ADHD diagnostikos ir gydymo paslaugų paklausą ir išryškino didelį Australijos sveikatos priežiūros trūkumą.

Tiesiog nėra pakankamai gydytojų, turinčių patirties ADHD srityje, nėra viešųjų paslaugų suaugusiems, sergantiems ADHD, ir nėra vienodų ADHD priežiūros standartų. Tai sukuria ilgas diagnostikos ir gydymo laukimo eiles.

Labai svarbu gauti tinkamą diagnostiką, gydymą ir pagalbą. Įrodymais pagrįstas suaugusiųjų ADHD gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius ir aplinkos modifikavimą, vaistus ir psichologinį gydymą, pvz., kognityvinę elgesio terapiją. Tinkamas ADHD gydymas suteikia geresnių rezultatų, įskaitant gyvenimo trukmės pailgėjimą, nelaimingų atsitikimų skaičių ir kenksingų medžiagų vartojimo riziką.

Pagrindinė kliūtis veiksmingai ADHD sergančių žmonių priežiūrai buvo ta, kad Australijoje nėra gairių gydytojams, kuriose būtų aprašyta įrodymais pagrįsta diagnostika, gydymas ir pagalba.

Australijos ADHD profesionalų asociacija parengė praktikos gaires, skirtas vaikams, paaugliams ir suaugusiems, turintiems ADHD, diagnozuoti ir palaikyti. Dabar visuomenė gali komentuoti ir prisidėti prie gairių projekto.

Viešosios konsultacijos yra svarbios siekiant užtikrinti, kad Australijos gairėse būtų sprendžiami klausimai, svarbūs tiems, kurie yra patyrę ADHD simptomus, ir tiems, kurie dalyvauja diagnozuojant ir remiant ADHD sergančius žmones. Tikimasi, kad šios gairės padės žmonėms kuo anksčiau atpažinti savo sutrikimą ir gauti reikiamą pagalbą, kad išnaudotų savo potencialą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

https://theconversation.com/adhd-looks-different-in-adults-here-are-4-signs-to-watch-for-178639

Izraelio mokslininkai išaiškino, kaip geriau suprasti genetines dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo priežastis

Mon, 28 Feb 2022 11:04:45 GMT

Šį naują tyrimą atliko Negevo Ben-Guriono universiteto ir Sorokos universiteto medicinos centro mokslininkai. Tyrimas buvo paskelbtas recenzuojamame akademiniame žurnale Nature Communications.

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD) yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų, kuris dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Šiam sutrikimui ypač būdingas hiperaktyvumas ir sunkumas susikaupti.

Kas tai sukelia? Akivaizdu, kad tam yra genetinis polinkis, bet kaip tiksliai tai veikia? Kokie genai yra paveikti?

Remiantis nauju tyrimu, tas genas gali būti CDH2, jei jis mutuotų.

CDH2 yra genas, koduojantis N-kadheriną, kuris yra atsakingas už smegenų sinapsių aktyvumą ir formavimąsi. Tačiau CDH2 mutacija pakeičia šią veiklą. Tai, savo ruožtu, veikia molekulinius kelius ir dopamino lygį dviejose specifinėse smegenų struktūrose: vidurinėse smegenyse ir prefrontalinėje žievėje, kurios abi yra susijusios su ADHD sutrikimu.

Tai buvo išbandyta naudojant CRISPR, siekiant įterpti tokio tipo mutaciją į homologinius pelių genus, kurie sukėlė paveldimą hiperaktyvumą.

Šio tyrimo išvados gali padėti toliau suprasti, kaip veikia ADHD ir kaip galima jį gydyti bei valdyti.

"Moksliškai svarbu yra aiškiai apibrėžtas naujas ADHD genetinis pagrindas ir molekuliniai keliai tiek mutantinės žmogaus ląstelės, tiek pelės padermėje, turinčioje žmogaus mutaciją. Tai gali būti veiksminga pavyzdinė sistema ieškant naujų vaistų nuo ADHD“, – sakoma vieno iš autorių, prof. Ohad Birk pareiškime.

Tolesnius tyrimus inicijavo Birk komanda BGU Nacionaliniame biotechnologijų institute Negeve (NIBN).

Šaltinis: https://www.thebrighterside.news/post/israeli-scientists-uncover-the-cause-of-adhd

Sooma terapija – transkranialinė smegenų elektros stimuliacija

Thu, 22 Apr 2021 12:25:48 GMT

Soomos terapija yra efektyvus ir saugus psichikos ir neurologinių sutrikimų neinvazinis smegenų stimuliacijos gydymas

Šiai terapijai nereikia jokių medikamentų ir gali būti naudojama kaip pirmoji gydymo linija arba siekiant papildomo poveikio kitoms gydymo formoms.
Terapijoje naudojama neinvazinė smegenų stimuliacijos technika, vadinama transkranialine tiesioginės srovės stimuliacija (tDCS) ir atliekama naudojant nešiojamą medicinos prietaisą „Sooma tDCS“.

„Sooma tDCS“ sudaro mažas akumuliatoriumi varomas stimuliatorius, elektrodai su laidžia terpe ir galvos dangtelis, užtikrinantis tinkamą elektrodo padėties nustatymą. Kiekvieno seanso metu 30 minučių tiekiama pastovi 2mA srovė, kuri kartojama kiekvieną darbo dieną 2–3 savaites. Pasibaigus ūmaus gydymo fazei, palaikymo tikslais sesijas galima tęsti kartą per savaitę iki 6 mėnesių.

Transkranialinė nuolatinės srovės stimuliacija (tDCS) yra neinvazinė neuromoduliacijos technika, naudojama įvairiems psichiatriniams ir neurologiniams sutrikimams gydyti. Silpna elektros srovė iš nešiojamojo prietaiso tiekiama į tikslines smegenų sritis. Tai sukelia nuo poliškumo priklausomus smegenų elektrinio signalo pokyčius.

Sooma terapija yra skirta gydyti:

Didysis depresinis sutrikimas - Sooma Depresijos terapija yra veiksmingas ir saugus depresijos gydymas. Lengva elektros srovė naudojama neskausmingai stimuliuoti smegenų sritis, kurias veikia depresija, palengvinti simptomus ir atkurti sveiką pusiausvyrą.
Lėtinio skausmo sutrikimai, tokie kaip fibromialgija ir lėtinis neuropatinis skausmas. „Sooma“ skausmo terapija yra veiksmingas ir saugus lėtinio skausmo gydymas be vaistų. Lengva elektros srovė naudojama neskausmingai stimuliuojant smegenų sritis, kurios apdoroja skausmo signalus, palengvindamos skausmo simptomus.
Priklausomybė nuo alchoholio ir cigarečių.

Nauji tyrimai ar atradimai kaip susergama šizofrenija

Tue, 16 Mar 2021 06:59:05 GMT

Mokslininkai mano, kad šizofrenijai atsirasti gali turėti įtakos tam tikri pakitimai žmogaus kraujyje

Dauguma šia liga susirgusių patiria haliucinacijas (vieni pirmųjų šizofrenijos simptomų). Dabar įsivaizduokit, kad esate jaunas žmogus ir jums buvo diagnozuota ir šizofrenija, ir vėžys. Būtent tai, 24 metų pacientui padėjo susilpninti ligos požymius. Pacientui, kuriam diagnozuota šizofrenija ir kartu leukemija, vaistai, skirti gydyti šizofreniją, nepadėjo. Gydydami leukemiją, daktarai atliko kaulų čiulpų transplantaciją. Po transplantacijos, medikai pamatė, kad pacientui sušvelnėjo šizofrenijos eiga be jokio vaistų keitimo. Po poros metų pacientui šizofrenija vis vien pagerėjo.

Kitas atvejis. Pacientui, kurio psichinė sveikata buvo gera, diagnozuota leukemija. Jo brolis, sirgęs šizofrenija, tapo paciento donoru. Po transplantacijos, ligoniui pasireiškė šizofrenijos simptomai .

Medikai ilgą laiką manė, kad autoimuninė sistema yra kažkaip susijusi su šizofrenija. Šia liga sergantieji turi 20 autoantikūnių daugiau negu sveiki žmonės. Taip pat, gydytojai žino, kad neurologinio vystymosi sutrikimai ir motinos infekcijos yra irgi kažkaip susijusios.

Pavyzdžiui, 1964 metais, kilus raudonukės pandemijai , šizofrenijos susirgimai padidėjo net 20%. Tai buvo didžiulis šuolis aukštyn, palyginus su 1% ligonių, kuriuos kamavo šizofrenija, bet raudonuke jie nesirgo.

Nors šie eksperimentai ir atradimai dar neparodo, kaip geriau gydyti šizofreniją ir ar tikrai ši liga sietina su tam tikrais pakitimais kraujyje, bet vis tik tai pateisina teoriją, kad yra kažkoks ryšis tarp šizofrenijos ir autoimunines sistemos. Svarbu tai, kad galbūt šie moksliniai pastebėjimai pagerins šizofrenijos gydymą. Taip kartu yra ir patvirtinimas, kad psichinė sveikata susijusi su fizine sveikata.

Kviečiame prisijungti prie mūsų komandos

Tue, 09 Mar 2021 09:32:38 GMT

Psichikos sveikatos slaugytoją ir socialinę(-į) darbuotoją

Kviečiame prisijungti prie mūsų komandos psichikos sveikatos slaugytoją ir socialinę(-į) darbuotoją.

Dėl išsamesnės informacijos skambinti tel. 8 672 54232

CV siųsti info@pssc.lt

Šizofrenija ir COVID-19

Tue, 09 Mar 2021 09:15:20 GMT

Tyrimas rodo, kad šizofrenija – antras didžiausias mirties nuo COVID-19 rizikos veiksnys

JAV mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad sergant šizofrenija mirties nuo koronaviruso tikimybė išauga net 2,67 karto! Tai antras po amžiaus didžiausias rizikos veiksnys.

Neseniai Niujorke atliktas beveik 7 400 užsikrėtusių asmenų tyrimas atskleidė, kad sergantieji šizofrenija susiduria su kone tris kartus didesne mirties nuo COVID-19 rizika. Panašu, kad ši psichikos liga sumažina atsparumą virusinėms infekcijoms. Tiesa, gali būti, kad stulbinantys tyrimo rezultatai tiesiog atspindi dėl pandemijos atsiradusius sveikatos priežiūros skirtumus. „Tyrimas parodė, kad šizofrenija sergantys žmonės yra labai pažeidžiami“, – teigė Niujorko universiteto Langone Medicinos centro psichiatrė Katlyn Nemani. Ji taip pat pridūrė, kad šie nauji duomenys padės tinkamiau dėlioti vakcinacijos planus ir teikti medicinę pagalbą.

Mokslininkai, rašo portalas „Sciencealert“, rėmėsi keturiose Niujorko ligoninėse kovo-gegužės mėnesiais sukauptais duomenimis. Iš viso ištirta 7350 koronaviruso atvejų, tarp kurių buvo ir 75 šizofrenija sergantys asmenys. Šizofrenija – tai lėtinis psichikos sutrikimas, sutrikdantis tikrovės suvokimą, mąstymo nuoseklumą ir produktyvumą, socialinį gyvenimą. Sergantieji patiria haliucinacijas bei kliedesius
. Nors šio tyrimo apimtis nedidelė, tačiau jo metu nustatyta, kad koronavirusu užsikrėtusių šizofrenija sergančių asmenų mirties tikimybė, lyginant su šia psichikos liga nesergančių duomenimis, išauga net 2,67 karto! Tai reiškia, kad šizofrenija – antras po amžiaus didžiausias rizikos veiksnys. Anot tyrimo autorių, toliau išsirikiuoja kitos rizikos: lytis, rasė, diabetas, širdies ligos, rūkymas. Manoma, kad šizofrenija sutrikdo organizmo imuninę sistemą, todėl šia liga sergantys asmenys ir yra labiau pažeidžiami COVID-19 infekcijos. Ryšio tarp koronaviruso ir nuotaikos sutrikimų tyrėjai iš Niujorko nenustatė. Tiesa, remiantis anksčiau surinktais duomenimis, psichikos sutrikimų turintys asmenys koronavirusu užsikrečia dažniau

.

Vis dėlto, kiti mokslininkai šio tyrimo išvadas vertina atsargiai. Tikėtina, kad išaugusi mirties rizika susijusi su kitomis priežastimis, tarp kurių – nesveikas šizofrenija sergančiųjų gyvenimo būdas ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, neretai tarp šių pacientų pasitaikantis nutukimas. Tyrime nedalyvavęs Edinburgo universiteto klinikinis psichiatras Davidas Owensas atkreipia dėmesį, jog rezultatai gali atspindėti sveikatos priežiūros bei socialinę nelygybę, su kuria susiduria ilgalaikių psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat ir sergantys šizofrenija. Ši psichikos liga visuomenėje vis dar stigmatizuojama, todėl neretas ja sergantis vengia ieškoti pagalbos. Be to, mokslininkai rėmėsi duomenimis tik tų, kuriems medicininė pagalba buvo suteikta. Deja, tačiau lieka neaišku, kaip kovoti su koronavirusu sekasi asmenims, kurie į medikus nesikreipia, o ir iš artimųjų jokios pagalbos nesulaukia.

Visą tyrimą anglų kalba galite perskaityti - Association of Psychiatric Disorders With Mortality Among Patients With COVID-19 | Anxiety Disorders | JAMA Psychiatry | JAMA Network

Parengė

Gyd. Kęstutis Kuzmickas

Psichikos sutrikimai persirgusiems COVID-19

Wed, 03 Mar 2021 11:07:12 GMT

Psichiatrai pirmadienį paskelbė, jog didžiulei daliai pasveikusių COVID-19 pacientų smarkiai išauga rizika susirgti psichinėmis ligomis.

Didelės apimties tyrimo metu nustatyta, jog net 20 proc. asmenų, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu, per 90 dienų yra diagnozuojamas psichiatrinis sutrikimas, rašo naujienų agentūra „Reuters“.Dažniausiai pasveikusiems COVID-19 pacientams nustatomi tokie sutrikimai, kaip nerimas, depresija, nemiga. Tyrimą atlikę Oksfordo universiteto (JK) mokslininkai taip pat nustatę didesnę demencijos (kognityvinės smegenų funkcijos sutrikimo) riziką. „Ekspertai jau anksčiau kėlė susirūpinimą, kad pasveikusiesiems po COVID-19 išauga psichinių sutrikimų rizika, o mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad tai yra tikėtina“, – sakė Oksfordo universiteto psichiatrijos profesorius Paulas Harrisonas. Viso pasaulio mokslininkams ir medikams būtina skubiai ištirti šių sutrikimų priežastis ir nustatyti, kokius gydymo būdus taikyti nuo psichinių sutrikimų po COVID-19, sakė P.Harrisonas. „Sveikatos apsaugos paslaugos turi būti pasirengusios suteikti slaugą, ypač žinant tai, kad mūsų tyrimo rezultatai veikiausiai sumažino būsimųjų psichiatrinių pacientų kiekį“, – tvirtino profesorius.

Psichiatrų teigimu, daugiau kaip metai pasaulyje siautėjant COVID-19 pandemijai, laikas prabilti ir apie nemigos pandemiją. Vis daugiau žmonių dėl šio nepageidaujamo naktinio svečio kreipiasi ne tik į šeimos gydytojus, bet ir į psichologus, psichiatrus.

Tyrimą aprašantis straipsnis buvo publikuotas žurnale „Lancet Psychiatry“. Jo autoriai analizavo 69 mln. JAV gyventojų elektroninius medicininius įrašus, tarp jų buvo 62 tūkst. pacientų, persirgusių COVID-19. Anot tyrėjų, veikiausiai panaši psichinių ligų išsivystymo rizika būna visame pasaulyje. Praėjus trims mėnesiams po teigiamos COVID-19 diagnozės 1 iš 5 pasveikusių pacientų buvo pirmą kartą nustatoma nerimo, depresijos arba nemigos diagnozė. Kitoms pacientų grupėms tokios pačios diagnozės tikimybė per tą patį laikotarpį buvo perpus mažesnė, tikina tyrėjai. Tyrimo autoriai taip pat nustatė, kad asmenims, anksčiau sirgusiems kokia nors psichine liga, buvo 65 proc. didesnė tikimybė, kad bus nustatyta COVID-19 diagnozė nei asmenims be psichinių sutrikimų. Tiesiogiai prie šio tyrimo vykdymo neprisidėję psichinės sveikatos ekspertai tvirtina, kad naujausi duomenys tik išplečia augantį kiekį įrodymų, jog COVID-19 gali paveikti smegenis ir psichiką, padidinant įvairių psichiatrinių sutrikimų riziką.

„Tikėtina, kad šiuo atveju susideda psichologiniai streso veiksniai, susiję su šia konkrečia pandemija ir fiziniai ligos poveikiai“, – sakė Londono universiteto koledžo (JK) konsultuojantis psichiatras Michaelas Bloomfieldas. Londono Karaliaus koledžo psichiatrijos profesorius Simonas Wessley sakė, jog atradimas, jog asmenims, kuriems nustatyti psichiatriniai sutrikimai, yra didesnė rizika susirgti COVID-19, atitinka panašius rezultatus, gautus tiriant kitus užkrečiamųjų ligų protrūkius. „COVID-19 paveikia ir centrinę nervų sistemą, tad gali tiesiogiai padidinti vėlesnių sutrikimų riziką. Tačiau šis tyrimas patvirtina, kad tai dar ne visas vaizdas: užsikrėtimo riziką didina prastesnė ligtolinė psichinė sveikata“, – sakė profesorius. JK psichinės sveikatos pacientų labdaros organizacijos SANE vadovė Marjorie Wallace sakė, kad jų organizacija pandemijos metu būtent tokią situaciją ir patyrė. „Mūsų pagalbos linijos susiduria su didesniu kiekiu pirmą kartą skambinančiųjų, kuriems prasidėjo psichinės sveikatos sutrikimai, o taip pat skambina daugiau žmonių, kurių ankstesnės baimės ir nerimo problemos sugrįžo ir sustiprėjo iki netoleruojamo lygio“, – sakė ji.

Straipsnį „Lancet Psychiatry“. žurnale galite perskaityti čia:

Bidirectional associations between COVID-19 and psychiatric disorder: retrospective cohort studies of 62 354 COVID-19 cases in the USA - The Lancet Psychiatry

Parengė Gyd .

Kęstutis Kuzmickas

Vaikų psichologė

Thu, 05 Nov 2020 14:17:06 GMT

Vaikų psichologė

Esu sveikatos psichologė, užsiimanti privačia praktika Vilniuje. Specializuojuosi ties vaikų ir jų tėvų/globėjų konsultavimu. Nuo 2016m. dirbu su raidos sutrikimų turinčiais vaikais, nuolat gilinu žinias autizmo spektro sutrikimų ir terapijos temomis, domiuosi ABA metodika. Atlieku vaiko raidos vertinimą DISC metodika (reikalingas NDNT tarnybose). Su vaikais dirbu individualios žaidimų terapijos principu: laisvo ar struktūruoto žaidimo metu lavinam dėmesio koncentraciją, pažintinius bei socialinius įgūdžius, mokomės bendradarbiauti, stiprinam pasitikėjimą savimi ir aplinka, mokomės atpažinti jausmus bei emocijas ir tinkamai jas išreikšti.
Konsultuoju tėvus vaikų raidos, elgesio korekcijos bei santykių stiprinimo klausimais, padedu priimti vaiko ligos ar sutrikimo diagnozę. Taip pat teikiu konsultacijas dar tik vaikelį planuojančioms šeimoms.
Su pačiais mažiausiais užsiimam sensorine ir socialine stimuliacija, mokomės pažindintis su pasauliu, jį tyrinėti. Be to, saugom mamas nuo pogimdyvinės depresijos; primenu, kaip svarbu nepamiršti savęs, rasti laiko kokybiškam poilsiui.
Turiu patirties vedant relaksacijų mokymus (aktualu nėščiosiom), kurie suteikia praktinių įgūdžių atsipalaiduoti ir pailsėti radus šiek tiek laisvo laiko (aktualu gimus vaikeliui).
Klaipėdoje organizavau savitarpio pagalbos grupelę "naujoms" mamytėms. Visgi, reali motinystė - ne visai tokia, kokia vaizduojama socialinėje medijoje. O kas daugiau padės tai suprasti, jei ne kitos mamos.
Be to, savo Facebook puslapyje "Žaisminga vaikystė" dalinuosi rekomendacijomis įvairiomis aktualiomis temomis, taip prisidėdama prie visuomenės švietimo ir sąmoningumo didinimo. Vaikystė - itin jautrus ir svarbus etapas, kuriantis pamatą tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tikiu, jog mūsų tikslas - siekti, kad vaikystė būtų kupina įvairių žaismingų patirčių, kartu stiprinant ryšį tarp vaiko, tėvų ir aplinkinio pasaulio.

Kontaktai

Aušra Jančauskaitė
+370 665 65221
ausra@seasoned.lt

Priklausomybės nuo alkoholio gydymas

Wed, 27 Nov 2019 11:11:02 GMT

Mūsų centre konsultuojami nuo alkoholio priklausomi asmenys

Konsultacijos metu analizuojama paciento būklė, nustatomas problemos dydis ir individualiai parenkamas pagalbos būdas. Taikomas kompleksinis gydymas, teikiama psichoterapinė pagalba ir medikamentinis gydymas.

Respublikinis priklausomybės ligų centras, vykdydamas Europos Sąjungos paramos projektą „Priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo kokybės ir prieinamumo gerinimas“ (Nr. 08.4.2-ESFA-V-621), parengė „Priklausomybės nuo alkoholio ankstyvosios diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodiką“. Siekiant pritaikyti Metodiką Lietuvos gydytojų psichiatrų poreikiams, Metodika buvo derinama su RPLC dirbančiais gydytojais, išoriniais ekspertais ir universitetų mokslininkais.

„Gydytojai psichiatrai konsultuoja, teikia ambulatorines abstinencijos gydymo ir atkryčių prevencijos paslaugas. Tačiau pastaruosius dešimtmečius Lietuva neturėjo specialiai parengto įrankio šios praktikos kokybei užtikrinti. Priklausomybės nuo alkoholio ankstyvosios diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodika yra pirmasis tokio pobūdžio resursas.“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) vadovas dr. Emilis Subata.

Metodika siekia formuoti gydytojų psichiatrų ir vaikų paauglių psichiatrų, dirbančių ambulatoriškai, vieningą, mokslu grįstą požiūrį į darbą su pacientais, turinčiais sveikatos sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, padidinti jų kompetenciją teikti pacientų lūkesčius ir poreikius atitinkančias, kokybiškas ambulatorinio gydymo paslaugas. Metodika suplanuota kaip įrankis gydytojams, kurioje jie lengvai surastų pagrindines mokslines nuostatas, ir skatintų išsamesniems savarankiškiems mokslo rezultatų ir klinikinės praktikos tyrinėjimams.

Metodikoje yra apžvelgiama tik medikamentinis alkoholio priklausomybės gydymas. Bet pasaulinėje praktykoje taikomi ir psichosocialinė reabilitacija, ilgalaikis gydymas reabilitacijos centruose, psichoterapinės intervencijos, taip pat ir šeimų psichoterapija, hipnotinės technikos, bei dabar pradėta taikyti gydymui transkranialinė elektrostimuliacija, kurią pradėsime taikyti ir mūsų centre. Apie tai bus kalbama kituose straipsniuose.

Metodiką galite atsisiųsti čia

Neurostimuliacinis priklausomybių gydymas

Pacientas išgerdavo nuo penkių iki šešių viskio taurių per dieną. Šis kiekis buvo geriamas jau dešimt metų. Jis bandė viską, ką galėjo, bet nesėkmingai, kad atsikratytų priklausomybės. „Man paskirti vaistai nebuvo veiksmingi ir atsirado šalutinių poveikių, dėl kurių tęsti gydymą buvo neįmanoma. Dabar jis išbando eksperimentinį gydymą Nantės ligoninėje - tanskranialine elektros stimuliacija. Šiandien yra pirmoji gydymo diena. Gydytojas pateikia dangtelį, pagamintą iš neopreno ir pritvirtintą prie stimuliacijos dėžutės. Du elektrodai per šlapią kempinę liečiasi su kaukole, kad elektra gerai praeitų. „Prašau, pasakyk man, kaip jautiesi“, - prašo gydytojas. Tada jis patikrina, ar signalas priimamas gerai. Kovodama su priklausomybėmis, Nantės klinika naudoja metodą, kurį sudaro transkranialinė elektros stimuliacija. Elektrodai nėra implantuojami į kaukolę, bet dedami ant paviršiaus. Elektrinė stimuliacija siunčiama į prefrontalinę žievę - zoną, kurioje, kaip manoma, yra priklausomybės centrai. Į šią zoną siunčiamas mažas 1–2 amperų impulsas. Ne daug, bet pakankamai, kad būtų pakeista elektrinių trūkumų turinčių neuronų veikla. Gydytojas spaudžia kempines, kad gerai stimuluotų neuronus. Paprastai gydymas trunka tik 15 minučių, tačiau pirmą kartą paciento gydymo trukmė tik kelios minutės. Nėra jokios operacijos, bendros anestezijos. Po gydymo pacientas grįžta namo kaip ir po visų gydymų ligoninėje. „Specifinio pojūčio, pasak paciento, nėra, nėra nei gero, nei blogo jausmo. Jei gydymas bus sėkmingas, būsiu labai laimingas “. Šis pacientas neseniai atrado laimę. Priklausomybė nuo alkoholio pakeitė jo kasdienį gyvenimą. Dabar jis prie terasos stalo geria tik kavą. „Išbandžiau keletą procedūrų“, - paaiškina jis. „Nebuvo vilties pasveikti. Aš nebevaldžiau situacijos “. Neurostimuliacinį gydymą jis atrado prieš kelias savaites. Dabar jo priklausomybė nuo alkoholio labai sumažėjo. Dabar jis per savaitę išgeria tik 3–4 stiklines alkoholio. Prieš tai po 1 butelį per dieną. Gydymo neurostimuliacija tikslas nėra visiškai sustabdyti alkoholio vartojimą, o tik jį sumažinti. „Dabar aš daugiau sportuoju, daugiau praleidžiu laiko su šeima“, - paaiškina pacientas.
Šis metodas taip pat turėjo teigiamą poveikį kitai priklausomybei - priklausomybei nuo cigarečių. „Nenoriu nei gerti, nei rūkyti tabako. Nustojau rūkyti per naktį “. „Aš daugiau nepriliečiau nė vienos cigaretės. Be jokios kovos “. Ši technika galėtų atverti kitas perspektyvas kitoms priklausomybėms. Tai gali būti klasikinių procedūrų pakaitalas ar papildymas.

Mediacijos paslaugos

Fri, 15 Nov 2019 09:33:45 GMT

Šeimos mediacija

Psichologė – šeimos mediatorė prof.dr. Jolanta Sondaitė teikia šeimos mediacijos paslaugas siekiantiems taikiai išspręsti šeimos ginčus ir išlaikyti santuoką, skyrybų mediacijos paslaugas – nusprendusiems taikiai išsiskirti ir išsaugoti pagarbius santykius, vaiko ir vieno iš tėvų ryšio atstatymo paslaugas, kai ryšys yra sutrikęs arba visiškai nutrūkęs. Taip pat tėvų, vaikų ir kitų šeimos narių konsultavimo paslaugas šeimos konfliktų, tėvų atstūmimo (nuteikinėjimo vaikų prieš tėvus) atvejais.

Kontaktai

Jolanta Sondaitė
+370 685 76849
jsondait@mruni.eu

Akupunktūra

Mon, 25 Feb 2019 09:26:39 GMT

Gydymas akupunktūra

Mūsų centre gydytoja psichiatrė Marija Janulionienė akupunktūros pagalba rekomenduoja gydyti: neurasteniją, neurozės, miego sutrikimus, nerimo, depresijos sutrikimus, galvos skausmą, galvos svaigimą, įkyrumus, priklausomybę alkoholiui.

Akupunktūra yra holistinė sistema, kuri kūną vertina kaip visumą ir ligas vertina kaip viso organizmo veiklos sutrikimą. Akupunktūros poveikis įmanomas tik teisingai suprantant organizmo energetinius taškus (biologiškai aktyvius taškus – BAT), kurie kontroliuoja atitinkamų organų ir viso kūno būklę. Po adatos įsmeigimo, nervinis impulsas siunčia signalą į centrinę nervų sistemą ir, tokiu būdu, paskatina išskirti endorfinus.

Gydymo tikslas:

Užtikrinti energijos pusiausvyrą organizme.

Gydytojas specialistas po išsamios konsultacijos numato gydymo planą, BAT (biologiškai aktyvių taškų) veikimo būdą.

Maurice Berger ir Isabelle Gravillion „Mano tėvai skiriasi“

Tue, 29 May 2018 15:02:07 GMT

Vertimas iš prancūzų kalbos, išleista UAB „Baltų lankų“ leidybos 2010 m.

„Taigi, užuot sakę raminamas kalbas ( kurios vertinamos, nes leidžia atsikratyti kaltės), nusprendėme pažvelgti į skyrybas tiesiai ir pamėginome pasijusti vaiko vietoje. Ką jis išgyvena, kai gyvybę jam suteikusi pora subyra į šipulius? Jam kyla visokiausių jausmų ( tai suprasime skaitydami knygą), ir nebūtinai labai malonių. Baimė, pyktis, kaltė, sumaištis…“ – tokia įžanga knygos esmę nusako viena autorių – žurnalistė Isabelle Gravillon.

Kitas bendraautorius – vaikų psichiatras psichoterapeutas profesorius Maurice Berger – pateikia savo klinikinio darbo konkrečius atvejus ir jų psichologinius apibendrinimus.

Knygoje rasime nenuobodžiai, bet ir nebanaliai aprašytas tokias panašias į savo, draugų ar bendradarbių gyvenimo situacijas ir tai, kaip tai atrodo vaiko akimis, ką jis išgyvena ir kaip su tuo bando susidoroti. Profesionalus ir kartu jautrus požiūris kviečia skaitytojus būti atidesniems vaiko jausmams, pateikia psichologonius santykių ir elgesio paaiškinimus, kurie, atrodo, vienu atveju gali nuraminti, kitu – paskatinti rūpestį, bet visumoje kuria platesnį bedražmogiškų santykių supratimą.

Citata iš psl. 55:

Neramus sugrįžimas

Galiausiai būkime atsargūs ir nepalaikykime pykčiu to, kas nėra pyktis…Daugelis tėvų skundžiasi, kad jų vaikas blogai elgiasi sugrįžęs iš kito gimdytojo namų. Jis irzlus, nemalonus, nepaklusnus. Tada skubiai iškeliamos šiek tiek supaprastintos hipotezės. Vaiko tėvas ( arba motina) yra nepakankamai griežtas , todėl mažylis jo ( arba jos ) namuose įgijo blogų įpročių. Jo tėvas ( arba motina ) pernelyg griežtas, todėl vaikas „išsikrauna“ sugrįžęs.

Yves Dalpe „Neištikimybė nėra banali“

Mon, 28 May 2018 14:56:57 GMT

Vertimas iš prancūzų kalbos, išleista UAB „Baltų lankų“ leidybos 2009 m.

„Mano tikslas – ištirti sudėtingą neištikimybės pasaulį, o ne badyti pirštu į žmones, į kuriuos žiūrima kaip į nusikaltusius moralei. Vis dėlto apie neištikimybę aš noriu kalbėti ne atlaidžiai, o remdamasis savo profesine patirtimi, kiek įmanoma objektyviau. Svarbiausias šios knygos uždavinys – suteikti žinių žmonėms, išgyvenantiems santuokos krizę dėl neištikimybės, ir pagalbą teikiantiems santykių specialistams. Tam tikromis sąlygomis iš tokios krizės daug ko galima pasimokyti ir ją įveikti. Siūlau pasigilinti į tai visiems kartu“ – sako įžangoje Yves Dalpe, Kanadoje dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas.

Citata iš psl. 90:

„Kokie poros santykiai susiklosto, paaiškėjus sutuoktinio neištikimybei? Apgaudinėjamam žmogui kyla didelė pagunda save laikyti vien neištikimo sutuoktinio auka. Tačiau, kadangi neištikimybė glaudžiai susijusi su nepasitenkinimu santuoka, tenka pripažinti, kad partnerių santykiai nėra geri. Abu sutuoktiniai atsakingi už prastą santykių dinamiką.

Dar viena apgaudinėjamo žmogaus tykanti pagunda – apkaltinti svetimautoją įvairiomis patologijomis, save paliekant nuošalyje. Pavyzdžiui, apgauta žmona gali skųstis, kad ištekėjo už narciziško vyro, – tarytum būtų ištraukusi nesėkmingą loterijos bilietą. Tačiau sutuoktinis pasirenkamas neatsitiktinai. Patys to nesuvokdami, mes renkamės tokį sutuoktinį, kuris maždaug atitinka mūsų prisitaikymo lygį. Kitaip tariant, vieno sutuoktinio asmenybės sutrikimas paprastai būna tokio pat masto kaip ir kito sutuoktinio.“

Šioje knygoje atskleidžiama daugybė neištikimybės veidų ir jos psichologinių motyvų. Išties, svetimavimo faktas skamba banaliai, bet žmonių santykiai daug painesni: kartais ryšiai už santuokos ribų kaip tik leidžia ją išlaikyti, o kartais – tik tokiu vieninteliu būdu pranešti sutuoktiniui, kad santuoka žlugo… Knygoje pateikta daug psichologinio konsultavimo pavyzdžių, kurie gyvai iliuostruoja psichologinius teiginius, daro juos suprantamus daugeliui žmonių. Galbūt tai galėtų būti padrąsinimas kreiptis į psichologus, psichoterapeutus pagalbos, kai šeimoje iškyla krizė?

Dėl apmokėjimų už konsultacijas

Sun, 27 May 2018 14:54:56 GMT

Atsiskaityti už paslaugas galima grynaisiais pinigais arba banko kortele

Atsiskaityti už paslaugas galima grynaisiais pinigais arba banko kortele. Esant poreikiui išrašoma sąskaita – faktūra.

Mokėjimai pavedimais priimami tik iš reguliariai besilankančių klientų.

pssc

SKIRTINGOS SPALVOS 10 LAIDA - Justės Arlauskaitės-Jazzu istorija (savižudybių prevencija)

EPA 2023

Study finds anti-depressants actually change the structure of the brain

The top doctor at a $2.7 billion pharma company developing a new depression drug says we may be 'on the cusp' of a new wave of mental-health treatments

Years ago, Big Pharma had all but left psychiatry behind. Having undertaken large, disappointing failed trials they had hoped would lead to new and profitable treatments, big companies folded up their ambitious plans .

Unlike most other antidepressants, zuranolone is designed to be taken for a short period of time

An episodic treatment could make 'a huge difference in the lives of patients' ﻿

Smoking too much cannabis causes dopamine deficits in the brain

Study Suggests ADHD Drugs Could Treat Alzheimer’s Symptoms

Key Takeaways

Limited Treatment Options for Alzheimer’s Disease

The Potential Benefits of Repurposing ADHD Drugs for Alzheimer’s Disease

What This Means For You

Micronutrients Show Benefit for Children With ADHD and Emotional Dysregulation

Children with ADHD and emotional regulation disorders who consumed a micronutrient formal made of essential minerals and vitamins were three times more likely to show improvements in symptoms compared to those who did not consume the formula.

Psichologinė pagalba krizes išgyvenantiems žmonėms

How a Physician Treats ADHD with Combination Therapy

ADHD combination therapy, using a stimulant and a non-stimulant to reduce symptoms of attention deficit hyperactivity disorder, can improve behaviors with fewer side effects. Here, an ADHD physician explains the science and method behind treating patients with combination therapy

Better ADHD Symptom Control through Combination Therapy

Better Side Effect Profile with ADHD Combination Therapy

Issues or Problems with ADHD Combination Therapy

Suaugusieji skirtingai išgyvena dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą. Ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Daugeliui žmonių, turinčių dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD), diagnozė nustatoma tik tada, kai jie tampa suaugusiais. Suaugusiame amžiuje simptomai gali atrodyti šiek tiek kitaip nei vaikystėje.

Vykdomosios funkcijos:

Suaugusiųjų ADHD gali atrodyti kitaip:

Neturi laiko sustoti.

Kompetetingi, paskui kurį laiką pervarge.

Stiprus delsimas.

Prastas laiko pojūtis

Skamba pažįstamai?

Izraelio mokslininkai išaiškino, kaip geriau suprasti genetines dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo priežastis

Šį naują tyrimą atliko Negevo Ben-Guriono universiteto ir Sorokos universiteto medicinos centro mokslininkai. Tyrimas buvo paskelbtas recenzuojamame akademiniame žurnale Nature Communications.

Sooma terapija – transkranialinė smegenų elektros stimuliacija

Soomos terapija yra efektyvus ir saugus psichikos ir neurologinių sutrikimų neinvazinis smegenų stimuliacijos gydymas

Nauji tyrimai ar atradimai kaip susergama šizofrenija

Mokslininkai mano, kad šizofrenijai atsirasti gali turėti įtakos tam tikri pakitimai žmogaus kraujyje

Kviečiame prisijungti prie mūsų komandos

Psichikos sveikatos slaugytoją ir socialinę(-į) darbuotoją

Šizofrenija ir COVID-19

Tyrimas rodo, kad šizofrenija – antras didžiausias mirties nuo COVID-19 rizikos veiksnys

JAV mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad sergant šizofrenija mirties nuo koronaviruso tikimybė išauga net 2,67 karto! Tai antras po amžiaus didžiausias rizikos veiksnys.

Psichikos sutrikimai persirgusiems COVID-19

Psichiatrai pirmadienį paskelbė, jog didžiulei daliai pasveikusių COVID-19 pacientų smarkiai išauga rizika susirgti psichinėmis ligomis.

Vaikų psichologė

Vaikų psichologė

Priklausomybės nuo alkoholio gydymas

Mūsų centre konsultuojami nuo alkoholio priklausomi asmenys

Neurostimuliacinis priklausomybių gydymas

Mediacijos paslaugos

Šeimos mediacija

Akupunktūra

Gydymas akupunktūra

Maurice Berger ir Isabelle Gravillion „Mano tėvai skiriasi“

Vertimas iš prancūzų kalbos, išleista UAB „Baltų lankų“ leidybos 2010 m.

Yves Dalpe „Neištikimybė nėra banali“

Vertimas iš prancūzų kalbos, išleista UAB „Baltų lankų“ leidybos 2009 m.

Dėl apmokėjimų už konsultacijas

Atsiskaityti už paslaugas galima grynaisiais pinigais arba banko kortele

An episodic treatment could make 'a huge difference in the lives of patients'