Žirmūnų psichikos sveikatos centras

Suaugusieji skirtingai išgyvena dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą. Ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Žirmūnų psichikos sveikatos centro naujienos

Daugeliui žmonių, turinčių dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD), diagnozė nustatoma tik tada, kai jie tampa suaugusiais. Suaugusiame amžiuje simptomai gali atrodyti šiek tiek kitaip nei vaikystėje.

Svarbu žinoti, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad žmonės galėtų gauti paramą, padėsiančią geriau suprasti save ir išnaudoti visas savo galimybes.


Žmonės, įskaitant kai kuriuos gydytojus, gali nežinoti apie suaugusiųjų ADHD ir apie tai, kaip simptomai gali keistis žmogui vystantis ir augant. Siekiame tai pakeisti kurdami Australijos ADHD gaires, pagrįstas įrodymais, kurios yra atviros atsiliepimams.


Vykdomosios funkcijos:


ADHD yra neurologinio vystymosi būklė, paveikianti smegenų vykdomąsias funkcijas, pavyzdžiui, gebėjimą sutelkti ir išlaikyti dėmesį, planuoti ir organizuoti bei kontroliuoti save.


Šia liga serga maždaug 6–10 % vaikų ir tai yra dažniausia neurologinio vystymosi būklė vaikystėje. Nepaisant to, daugelis ADHD sergančių žmonių, dėl įvairių priežasčių, vaikystėje nediagnozuojami. Pasitaiko, kad vaikams augant jiems tinkamoje aplinkoje simptomai nebūna akivaizdūs.


Pavyzdžiui, jei vaikus domina ir motyvuoja akademinės temos, jie gali sutelkti ir išlaikyti savo dėmesį mokykliniams darbams. Taip pat jie gali turėti aukštus intelektinius gebėjimus, o tai reiškia, kad jiems reikia minimalių savarankiško mokymosi pastangų, kad gautų gerus pažymius mokykloje. Tačiau vaikai gali turėti ir vien tik nedėmesingumo simptomus, pvz., nuolat svajoti, sunkiai susikaupti atliekant užduotis grupėje ar savarankiškai. Šie požymiai gali būti mažiau pastebimi nei hiperaktyvūs- impulsiniai simptomai.


Sunkumas sutelkti dėmesį yra vienas iš pagrindinių ADHD simptomų vaikystėje. Tai gali pasireikšti kaip mokytojo neklausymas ar nurodymų pamiršimas, namų darbų neatlikima, daiktų pametimas mokykloje ir netvarkingumas.


Vaikams, turintiems hiperaktyvių-impulsinių simptomų, gali būti sunku ramiai sėdėti per pamokas mokykloje ar valgant prie stalo namuose, jie gali būti triukšmingi ir šnekūs, pertraukti kalbančius žmones, jiems sunku išlaukti savo eilės kalbėti.


Suaugusiųjų ADHD gali atrodyti kitaip:


Suaugusiame amžiuje simptomai taip pat gali pasireikšti, tačiau dažniau jie būna vidiniai ir ne tokie akivaizdūs.


Neturi laiko sustoti.

Užuot laipioję, bėgioję ir akivaizdžiai hiperaktyvūs, suaugusieji gali jausti vidinį neramumą. Jiems gali būti sunku atsipalaiduoti, jų protas yra nuolat užimtas. Jie gali jaustis tarsi skatinami visada ką nors daryti ir stengtis nuolat būti produktyūs. Toks žmogus net per atostogas negali atsipalaiduoti ir turi būti užsiėmęs veikla.


Kompetetingi, paskui kurį laiką pervarge.

Suaugusieji gali patirti laikotarpių, kai jie yra labai kompetentingi, organizuoti ir tvarkingi, kad kompensuotų savo ADHD simptomus. Tačiau po to paprastai seka periodai, kai jie jaučiasi sutrikę, pavargę ir nebegali atlikti savo darbo. Šis pervargimo laikotarpiai, kurie gali trukti kelias dienas, jie atsiranda dėl papildomų pastangų, reikalingų norint tapti kompetentingais, kai žmogus turi ADHD.


Stiprus delsimas.

Dėl delsimo ir darbų atideliojimo suaugusieji turintys ADHD, gali patirti nesėkmes universitete (blogi pažymiai, egzaminų neišlaikimas). Jiems taip pat gali būti sunku laiku atlikti darbo projektus bei užduotis. Atidėliojimas gali turėti įtakos namų ruošos darbams, buitinėms pareigoms, pvz., suaugusieji, turintys ADHD, gali pamiršti sumokėti svarbias sąskaitas, komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, kreditinių kortelių sąskaitas, ir pan. Atidėliojimas iki ekstremalaus laipsnio – toks, kad dėl artėjančio termino paskutinę akimirką reikia viską padaryti “per naktį” – yra įprastas požymis turintiems ADHD.


Prastas laiko pojūtis

Turintiems ADHD gali būti sunku numatyti, kiek laiko užtruks, todėl jie dažnai vėluoja, planuodami savo savo laiką neatkreipia dėmesio į detales, tokias kaip transporto kamštis, kavos sustojimas ar kt.


Skamba pažįstamai?


Daugelis iš mūsų kartais patiria situacijų, kai jaučiamės arba elgiamės taip, kaip aprašyta aukščiau. Kai pasitaiko daug tokių atvejų ir tai sukelia didelį neigiamą poveikį įvairiose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, mūsų gebėjimui mokytis, dirbti, bendrauti, rūpintis namais, arba sukelia neigiamą požiūrį į save, gali būti aktualu apsvarstyti ADHD diagnostikos galimybęs.


Pastaruoju metu visuomenė daugiau žino apie suaugusiųjų ADHD, įskaitant socialinę žiniasklaidą ir svetaines, kuriose žmonės aprašo savo patirtį. Tai padidino suaugusiųjų ADHD diagnostikos ir gydymo paslaugų paklausą ir išryškino didelį Australijos sveikatos priežiūros trūkumą.


Tiesiog nėra pakankamai gydytojų, turinčių patirties ADHD srityje, nėra viešųjų paslaugų suaugusiems, sergantiems ADHD, ir nėra vienodų ADHD priežiūros standartų. Tai sukuria ilgas diagnostikos ir gydymo laukimo eiles.


Labai svarbu gauti tinkamą diagnostiką, gydymą ir pagalbą. Įrodymais pagrįstas suaugusiųjų ADHD gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius ir aplinkos modifikavimą, vaistus ir psichologinį gydymą, pvz., kognityvinę elgesio terapiją. Tinkamas ADHD gydymas suteikia geresnių rezultatų, įskaitant gyvenimo trukmės pailgėjimą, nelaimingų atsitikimų skaičių ir kenksingų medžiagų vartojimo riziką.


Pagrindinė kliūtis veiksmingai ADHD sergančių žmonių priežiūrai buvo ta, kad Australijoje nėra gairių gydytojams, kuriose būtų aprašyta įrodymais pagrįsta diagnostika, gydymas ir pagalba.


Australijos ADHD profesionalų asociacija parengė praktikos gaires, skirtas vaikams, paaugliams ir suaugusiems, turintiems ADHD, diagnozuoti ir palaikyti. Dabar visuomenė gali komentuoti ir prisidėti prie gairių projekto.


Viešosios konsultacijos yra svarbios siekiant užtikrinti, kad Australijos gairėse būtų sprendžiami klausimai, svarbūs tiems, kurie yra patyrę ADHD simptomus, ir tiems, kurie dalyvauja diagnozuojant ir remiant ADHD sergančius žmones. Tikimasi, kad šios gairės padės žmonėms kuo anksčiau atpažinti savo sutrikimą ir gauti reikiamą pagalbą, kad išnaudotų savo potencialą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

https://theconversation.com/adhd-looks-different-in-adults-here-are-4-signs-to-watch-for-178639

Mediacijos paslaugos
SKIRTINGOS SPALVOS 10 LAIDA - Justės Arlauskaitės-Jazzu istorija (savižudybių prevencija)
16 birž., 2023
Socialinė iniciatyva Skirtingos Spalvos pristato dešimtąją laidą ir jos pašnekovę – Justę Arlauskaitę-Jazzu. Šioje laidoje žinoma atlikėja kalbėjo apie emocinę sveikatą ir savižudybių prevenciją Itin atvirame pokalbyje Justė pasidalijo įvairiomis gyvenimo patirtimis apie santykius su žmonėmis, vaikystėje išmoktas pamokas, ilgai trukusią kovą su priklausomybėmis, panikos atakomis, kelionę sveikimo link ir iš naujo užgimusią Justę, kuomet ant rankų pradėjo sūpuoti savo sūnų Majų. Kaip ir pati Justė laidos metu atviravo, kad gyvenime atlikėja save suprato kaip balsą, o kai jį staiga prarado, nebematė tikslo toliau gyventi, jautėsi nereikalinga nei sau, nei kitiems. Užtruko laiko save susirinkti ir suprasti, kad Justė nėra tik apie balsą. „Pradėjau remtis į kitus žmones, ieškoti pagalbos, kurios nėra gėda ieškoti, tai yra drąsa prašyti pagalbos ir eiti šviesos link“, – atvirauja Justė.
EPA 2023
05 bal., 2023
Kovo 25-28 dienomis Paryžiuje vyko 31- asis Europos psichiatrų kongresas, kuriame dalyvavo du gydytojai psichiatrai iš mūsų centro. Daug naujų tyrimų, gydymo metodų. Kiekvieną dieną buvo skaitoma po 2 pranešimus apie ADHD. Europoje šiam sutrikimui pastaruoju metu skiriamas didelis dėmesys.
27 vas., 2023
Scientists have made a startling discovery. According to a new study researchers presented at the 35th Annual European College of Neuropsychopharmacology in Vienna, certain anti-depressants can cause drastic changes in the brain. In fact, they may even be able to rewire brains affected by major depressive disorder. Major depressive disorder, or MDD as I’ll refer to it from here out, is a mental health disorder that is characterized by persistent depressing moods, dark thoughts, and a general loss of interest in any activities. It can cause major impairment in the daily lives of people affected by it. Now, though, we may be able to treat it by using certain anti-depressants to change how the brain is wired. In the past, researchers have found that anti-depressants and even behavioral therapy and electroconvulsive therapy just don’t work for everyone that suffers from MDD. However, a group of researchers in Germany are now claiming that anti-depressants can change the brain structures themselves. However, they aren’t sure how long those changes will remain. Past studies have found that serious bouts of depression are often associated with a change in the volume of gray matter and white matter found within the brain. Each type of brain matter is associated with different functions of the body, and any changes in them can drastically change how our brains react. As such, being able to change the brain’s structure with anti-depressants is huge.
Share by: